2007 09


sunset

 Cold, cold water surrounds me now
And all I’ve got is your hand
          Damien Rice “Cold water”
 

Tik šalti vandenys aplink
Ar dar girdi mane?
Ne apgaulingą mano “Dink”,
Bet po juo slypintį “Eime”?
Truputis saulės vandeny
Drungnam drungnam
Ar manyje tu gyveni?
Ar gyveni tik man?

Karštam lyg saulė vandeny
Cukrumi tirpstam mes
Ir vaikai grįžę purvini
Namuose nesuras

Ieškos jie mūsų vandeny
Indaujoj ir kieme
Mes amžinybėje jauni
Duokš ranką ir eime

 

2007 m. rugsėjis

 

mariabedroom

 

 

 

 

 

 

 

Lest we forget how fragile we are.

Sting “Fragile”

Per savaitę – septynios dienos numirti
Tokie laikini mes ir trapūs be galo
Septynios dienos pabusti, pakilti
Surinkt visą šeimą už didelio stalo

Nuskint ryškią žvaigždę sekundės tereikia
Jaukaus, šilto glėbio išgąsdintam vaikui
Visi tavo ‘myliu’ kasdien mane veikia
Ir mitas, kad būna per daug jų, be saiko

Dar noriu nakties tarsi ji paskutinė
Septintos ir aistringos – kitaip ji bevertė
Raštelis ryte: “Aš tik draugė naktinė,
Tik sapnas svaigus. Tavo kūno ekspertė”

2007 m. rugsėjis

rain

 

Kas aš? Kas aš? Lietus lašnoja
Drėgmė aplink ir dar kažkur viduj
Jausmus kaip siūlus vėl vynioju
Ir jau antra para šlampu lietuj

Vanduo suranda kelią sau tarp rūbų
Ir teka kūnu taip, kaip upė motina žeme
Tai dingsta, tai vėl pasirodo upeliu virš klubų
Ir juda tarsi tu kas dieną kantriai į mane

Kas tu? Kas tu? Per stogą lyja
Bet tavo glėby nieko negirdžiu
“Tave šiam mieste myli”, – sakau tyliai
Ir slepias žodžiai už šlapių kėdžių

Ant sienų liejasi dažai paveikslų
Tapydami naujus vaizdus ir siužetus
Kas dailininkas jų, kas tapė juos – neaišku
Dabar vienintelis jų autorius – lietus

2007 m. rugsėjis

caravan

Galvojimas apie tave ir negalvojimas
Tai dvi, bet to paties medalio pusės
Užplūsta “va sakiau, kad taip ir bus” žinojimas
Kurį gal vieną rudenį simboliškai suterš musės

Pabūt dabar ir čia užtenka vien tik jausmo
Lai protas miega, lai sapnus sapnuoja
Nes karavanas eina iki tikslo, iki uosto
Nors vėjas šėlsta, o smėlynuos šunys loja

O karavano eisenoj žygiuoja šaunūs vyrai
Ir puikios moterys šilkais sau kelią kloja
Tas karavanas – milijonai mano nežinojimų
Na, o žinojimai pro šalį einant kaip tie šunys loja

 

2007 rugsėjis

20

Prie stalo trapi mūsų laimė sėdėjo
Ji švelniai šypsojos gal mums, o gal sutemom
Grindim link manęs karoliukai riedėjo
O aš maniau, kad mes vakar juos sutrypėm

Tada, kai jausmus tarsi popierių plėšėm
Kai širdį dalinom perpus ir per keturis
Kai savo jausmus taip, kaip skalbinius viešinom
Ir šaukėm, kad jų jau nei vieno nebeturim

Žadėjom sugrįžti į savo gyvenimus
Prisiekėm daugiau niekada nemylėti
Tuomet mūsų lūpos ir dingo iš nerimo
Nes tiek primelavus belieka tylėti

Tyloj pamažu apkabino mus vakaras
Pasiūlė po mūšio pailsėti truputį
Užgesti trumpam ir vėl šviest kaip ugniakuras
Dienų upei tekant į amžiną būtį

2007 rugsėjis

pollan-writing-house

Esu namai rimų ir nerimų
Čia jie gyvena, čia jie miršta
Tarpusavyje juos maišau ir derinu
Nes kai nederinu – per tiršta

Per daug prisirenka ir stumdosi
Per garsiai kalba, liečia, vaikšto,
Kuris svarbesnis visad rungiasi
Tačiau, kas laimi, ir neaišku

Esu namai šimtams gyventojų
Ir vis kviečiu naujus užeiti
Tie be leidimo prisisteigia partijų
Matyt iš neturėjo ką veikti

Tad profilaktiškai kviečiu po vieną
Kad jie įrodytų esą naudingi
Jei neįrodo – tai žadu statyt prie sienos
Žadu mintyse, na, o išpildyt tingiu

 

2007 rugsėjis

83598831

O viešpatie! Toks ilgesys, kad net siūbuoja sielą
Aš nei miegot, nei melstis šiąnakt negaliu
Per kūną karštis kelią tiesia prisiminus veidą mielą
Aš tai kalbu tris valandas, tai šešetą tyliu

Jei švelniai padainuočiau, o gal išrėkčiau dainą vieną kitą
Galbūt tas ilgesys išplauktų kaip ramus vanduo
Nors ne – tuomet dainuočiau tūkstantį dainų lig kito ryto
O lapais krentančiais barstytų pakeles ruduo

Tas ilgesys maniau bus dovana, o tapo prakeikimu
Jis nepaleidžia, laiko kaip žoles pirma šalna
Tačiau vis tiek per daug laiminga, kad apkaltinčiau likimą
Nes ir sunkiausias jausmas man lengviausia dovana

 

2007 m. rugsėjis

Kitas puslapis »