sutirpsim

O mes sutirpsim lietuje
Neliks akių, blakstienų, pirštų
Pradings ir rankos mūs, deja
Ir lūpos nyks besakant: Mirštu..

Šaligatviais nubėgsim mes
Linksmom upelėm vandenynan
Purslais ištaškę svajones
Ir meiles paskandinę vyne

 

2009 m. rugsėjis

Esu

 

Esu žiema. Balta kaip pienas.
Minkšta kaip katino kailiukas.
Su manimi esi tu vienas. Ir ne vienas.
O po sočių pietų ne ledas aš, o šiltas rūkas.

Esu pavasaris. Veržlus ir neprotingas,
Taip erzinančiai nenuspėjamas.
Aistros tiek daug, ramybės štai pristinga.
Siaučiu kaip tas pasiutęs vėjas.

Esu aš vasara. Brandi, karšta, vaisinga,
Sušildanti ir migdanti glėby kaip vaiką.
Many sultingais obuoliais ir kriaušėm sninga.
Galiu aš girdyt ir maitint be saiko.

Esu ruduo. Esu aš į save kelionė.
Geltonų ir raudonų lapų mirgesy
Lietaus ir paukščių “viso gero“ fone
Esu džiaugsme. Esu ir liūdesy.

Ir dar. Esu svajonė.
Šilta jauki.
Esu aš. Aš esu.
Tiki?

 

2008 m. vasaris

laukimas

Galvojant galva, ne širdim
Tu pats sunkiausias mano atvejis
Tačiau aš su tavim visom mintim
Tu man kas trečias vyras gatvėje

Tavy suprojektuoti kaip svajonėj kambariai
Medinis stalas, ant jo – blynai su uogiene
Nors ir jaučiu, kad taip daryti negerai
Tavęs nėra, o kloju stalą vakarienei

O kai diena į naktį keičias už langų
Susisupu į užklotą su puodeliu arbatos
Ir laukt tavęs svarių argumentų neberandu
O knygoj nėr šią mintį neigiančios citatos

 

2007 rugsėjis