2010 09


Kitam gyvenime mylėsiu moterį,
Kuri supras mane iš pusės žodžio.
Dalinsimės juoda kava ir potyriais,
Skaitysime knygas be galo godžiai.

Žiūrėsime (jau nutarta) viena kryptim
Uogienę virsime, kai liūdesys užklys
Gyvensiu – ja, o ji – gyvens manim
Ganysime danguj baltas, minkštas avis

Auginsime priklydusius vaikus
Kurių nepasiges nei vienas iš tėvų
Ir plauks gyvenimas it pasaka saldus
Mėnuliui oriai šviečiant virš namų

2010 m. rugsėjis

Išriedėjau iš didelio kamuolio ilgu raudonu siūlu
Tūkstantįkart ratais lėtai apsukau aplink Žemę
Gražiai ir tampriai margraščiu siūlas gula
Įlindau į senų marškinių kišenę
Lyg pailsus būčiau. Ir tūnau
Pamažu virsdama į senę
O pasaulis – į liūną
Iš manęs liemenę
Megzk sūnui
Sapne

2010 m. rugsėjis

Meilėje yra kažkas šuniško
Žvilgsniai, glostymai, sekimai.
Prieraišos grandinės. Ryškūs
Pasiilgimai. Virš atgimusio Tymo
Kvartalo paukščiai sugrįžta.
Liūdnas klounas be grimo,
Prasilošęs kareivis be ryžto –
Štai kaip atrodom. Nurimo
Žvangėjimas. Sutemos tirštos
Tik širdis… kaukė tol, kol užkimo
Ir nors nei vienas mūsų nemiršta
Jaučiuos be galo sunki. Kaip iš švino.

2010 m. rugsėjis

Atsikelti kasryt neprabudus. Kaip Buda
Po tuoju medžiu pirmąmet. Ir laukt
Nušvitimo kaip saulės virš šlapio ir rudo
Lauko. Neverkt, nesiskųst, tykiai kaukti.
Nešokt, nedainuoti. Kaip karstas šis butas,
Eglišakių kvapas aplink. Ir veidas it kaukė.
Gyvenimas visas – gana lėkštas etiudas
Ir rankraščio nėr – iš kišenės ištraukė.

2010 m. rugsėjis

Būti balandžiu Vilniuje
Grindiniu sekti trupinius
Žyminčius senutės kelią
Link paskutinio augintinio

Įžūliai dergti Katedrą
Giedrą rugsėjo rytą
Aikštę raižant pirmyn-atgal
Skirtingiems gyvenimams

Jokios minties apie taiką
Tik baimė, šiek tiek nešvaros
Štai ką šiandien reiškia
Būti balandžiu Vilniuje

2010 m. rugsėjis