moterys

71085569

 

 

 

 

 

Manyje šimtas dvidešimt moterų
(Skaičiavau). Šmaikščių ir laimingų.
Verkiančių, storų ir plonų.
Minioje vis atrodo – jos dingo.

Tik kai lieku viena kambary
Tarp paveikslų ir knygų lentynų
Jos prabunda ir dūzgia many
Švelniai aviliu savo vadina

2009 m. vasaris

kas aš

rain

 

Kas aš? Kas aš? Lietus lašnoja
Drėgmė aplink ir dar kažkur viduj
Jausmus kaip siūlus vėl vynioju
Ir jau antra para šlampu lietuj

Vanduo suranda kelią sau tarp rūbų
Ir teka kūnu taip, kaip upė motina žeme
Tai dingsta, tai vėl pasirodo upeliu virš klubų
Ir juda tarsi tu kas dieną kantriai į mane

Kas tu? Kas tu? Per stogą lyja
Bet tavo glėby nieko negirdžiu
“Tave šiam mieste myli“, – sakau tyliai
Ir slepias žodžiai už šlapių kėdžių

Ant sienų liejasi dažai paveikslų
Tapydami naujus vaizdus ir siužetus
Kas dailininkas jų, kas tapė juos – neaišku
Dabar vienintelis jų autorius – lietus

2007 m. rugsėjis