Praplauksiu traukiniais be garso
Žymėdama žvilgsniu laukus už lango
Štai toks gyvenimas, be melo ir be farso
Ir saulė va tokia per visą dangų
Kelionė tolima – tarsi be tikslo
Tarsi į niekur, tarsi pasimetus
Ir laikrodis fone dienas pratiksi
Savaitės pralekia, prabėga metai
Judu aplinkui ir judu į šonus
Nors kartais – tarsi vietoj stoviu
Kaip statula sustingus tarp kolonų
Švari kaip grindys kur tik ką nuplovė
2008 m. rugsėjis
Ar tu žinai, kad mes nemirsim?
Rytoj, poryt, po šimto metų?
Todėl į nieką ir nevirsim
Kitiems tos liūdnos graudžios natos.
Ne mūsų verks, ne mums jie melsis
Aplink karstus už daug auksinių
Tu tik užmigsi. Atsikelsi.
Ir lauksiu aš – vis dar blondinė.
Paimsiu vėl tave už rankos
Vos vos, lengvai, lyg nelaikyčiau
Aplink šešėliai tyliai slankios
Ir lies atsargiai lyg netyčia.
Tačiau jauku bus kaip vaikystėj
Prieš miegą pasakos beklausant
Mes nemirėm, mielasis, aš neklystu
Ir dar po taurę – balto, sauso
2008 m. rugsėjis
Tylu kaip lietui šiltam sėlinant
Slapta per miestą tarsi vagiui
Troleibusas į parką vėlinas
Po miestą vaikšto vienaragiai
Ant samanų sugriuvę kilimo
Septyni elfai geria vyną
Surengę man kuklutį tyrimą
Jau antrą valandą kankina
Jie klausinėja tarsi tetos
Per šermenis nutūpę namą
Atsimušu garsiom citatom
Undinėms šokant į fontaną
Ant balto žirgo joja princas
Ir nukrenta po mano kojom
Atrodo jis labai nerimtas
Nes net nukritęs vis kvatoja
Užaugusi “ant brolių Grimų“
Miegojau, laukiau šitiek metų
Ėjau nuoga širdim tarp minų
Tarp durtuvų ir tarp granatų
Tikėjau, kad mane išgelbės
Prisieks mylėt ilgai, “lig grabo“
Kvatojant jam sužlugo viltys
Parpuolęs jis mane prarado
Taip nerimtai tada atrodė
Kad Mendelsono negirdėjau
Aš greit išnykau vyšnių sode
Ir numiriau kiek pasėdėjus
2008 m. rugsėjis
Brendu krantu šiltu melsvu
O karštis lipa kūnu.
Skenduolis miegantis ten tu?
Kitų tokių nebūna.
Kitų plaukai visai kiti
Blakstienos, rankos, kojos
Jausmai liūdni, keisti, girti
Kažkur pilve kvatoja
Grasina jie mane užgriūt
Užspaust gigantų kūnais
Ir klausimas – nebūt ar būt
Kaip Hamletui užkliūna
Nukrist šalia tavęs lengvai
Užmigt šiltai apglėbus
Bet nepatogu virst čionai
Per daug žmonių prabėga
Palauksiu, kol srovė kita
Tave nuneš pajūriu
Laukinis krantas. Ten kviesta –
Žuvėdros lemtį buria
2008 m. rugsėjis
Pusplikiai debesys maudos danguj
Pievos nugulusios taikiai
Kas bus rytoj – pagalvosiu paskui
Šiandien galvot man nereikia.
Šiandien tereikia gulėt ant žolės
Veidu į Dievą ir Saulę
Laukti, kol kas pasiges ir pakvies
Rytdiena šiandien – apgaulė.
Rytdiena šiandien – raidžių kratinys
Nieko nereiškiantis žodis
Čia ir dabar – tiktai šis sakinys
Tarsi žvaigždė kelią rodys.
2008 m. rugsėjis
Evelinos namai 