Kartais eilėraščiai užstringa galugerkly
Kutena, atrodo, sukosėtum – op ir išspjautum
Bet ne. Tarsi čiuptuvėliais laikosi sau įsikibę
Nei pirmyn, nei atgal. Svetimkūniai įkyrūs
Vyno taurė man iš kairės, bilda raidės
Bandau išsilaisvint, atrodo nedaug ir beliko
Tačiau vieną iškosčiu ir kitas jo vieton
Iškart įsibrauna ir stovi gerklėj kantriai laukdamas
Kol jį išnešiosiu ir gimties taku išstumsiu į šviesą
2011 m. sausis
Būti tik truputį daugiau nei dabar
Stipriau ir karščiau negu vakar
Siena slenka šešėlis išsekęs
Neišglostytas, nepamaitintas
Visai šalia kažkas pasakas seka
Balsas migdo. Virpa senas žibintas
Kaip tuomet stovėt tiesiai
Kai visas pasaulis it girtas siūbuoja
O mano šešėlis liūdnas ir liesas
Kaip šuo susirango prie tavo kojų
2011 m. sausis
Čia jau nieko seniai nebėra
Tik upė tekanti aukštyn
Naktimis lipa per akmenis
Vis žuvimis užkliūdama
Ir visai kitokią dainą ji ošia
Nei jos paprastos seserys
Žemyn slėniu bėgančios
Įsiręžia būna, sunkiai vaitoja
Sako: Jau daugiau negaliu
Štai šitaip prieš srovę
Kažkaip nežmoniškai
Prieš taisykles, gamtos jėgas
Pasileisčiau kaip sesės žemyn
Gera būtų tekėt iš inercijos
Poilsis vienas, koks ten bėgimas
Ką gi man reikštų srovę apsukt
Ir džiaugsmingai žemyn
Svarsto vis lipdama akmenim
Žolėms pilvą kutenant
2011 m. sausis
Evelinos namai 