3454-000010

Neverki, sese – mums šypsosis saulė
Kaip cukrus debesys ištirps danguj
Šiek tiek iš laimės girtos po pasaulį
Basom, šlapiais plaukais lietuj

Su saule lyja – taip keistai atrodo
Ir šaukiam, kad karaliau, duonos neturi!
Mes tokios šlapios ir lietuj vienodos
Kad peršalsim ir sirgsim švelniai vis bari

Mus gimdė motinos skirtingos
Ir ne tie patys buvo mūs tėvai
Bet tas ryšys tarp mūsų ypatingas
Mums ir tylėti, ir kalbėt gerai

Širdim jaučiu – žinau, kada numirsi
Tuomet numirs dalis manęs
Bet po mirties mes į tą patį virsim
Į ką? Nepyk, bet nežinau kol kas

 

2009 m. vasaris

Advertisements