Aš šiąnakt lovoje tavęs ieškojau
Ir pamenu, lyg Stingą dainavau
O gal ir ne. Bet angliškai ir apie rojų
Ir apie tai, kur nuneša sapnai
O tu buvai toli. Matyt miegojai.
Ryte man SMS‘ą parašei
Kad visą naktį lovoje manęs ieškojai
Ir lyg tai Stingą tyliai dainavai
2009 m. sausis
Aš niekieno ragana
Niekieno motina
Aš karštesnė už vasarą
Ir šlapesnė už potvynį
Nekviesta neprašyta
Nelaukta nemylėta
Aš lape surašyta
Poema be poeto
Aš gimtis be vaikelio
Aš našlė netekėjus
Stoviu liepa prie kelio
Taršo plaukus man vėjas
Aš viena vienutėlė
Kaip tas amžinas žydas
Vėjas suknią pakėlė
Ir paraudo šis rytas
2009 m. sausis
Rankinėj tarp knygų ir kvitų
Tarp lūpų dažų ir rašiklių
Eilėraščiai mano nuvyto
Be oro užduso jaunikliai
Sušvinko be saulės ir vėjo
Jų kvapas jau gasdina žmones
Ir skundžias nauja piniginė
Už ką jai tokia nemalonė
Sekmadienį prie Bernardinų
Paliesiu į laisvę eiliuotus
Draugus tilteliu vandenynan
Popiergaliams virstant į luotus
2009 m. sausis
Aistra aksomo suknele raudona
O meilė lininiu aprėdu
Jos lekia traukiniais į Lisaboną
Vagone aš prie lango sėdžiu
Keliauju išorėj ir viduje keliauju
Ir ten, ir šičia keičias miestai
Tik ratą apsuku ir vėl iš naujo
O kartais – išorinė ir vidinė siesta
O kartais jausmas, kad pasiekei tikslą
Atrodo rankoje paukštelis šiltas
Tačiau labai trumpai tai vyksta
Kol baigias tunelis, už lango dingsta tiltas
2009 m. sausis
Tačiau tie, kurie nepaiso savo pačių sielos virpesių, neišvengiamai turi būti nelaimingi.
Markas Aurelijus “Sau pačiam“
Naktis koncertinė ir sielos virpesių simfonija
Žvaigždėm nulyta šiandien gausiai
Šis jausmas – šokis lengvas ar sunki agonija
Kur prasidėjo gruodį, baigės sausį
Šis jausmas – kelias išskirtinėm aplinkybėm
Nors ilgas, bet prisodrintas lengvumo
Jis tarsi jaunas vynas su brandaus savybėm
Per daug anksti įgijęs subtilumo
Neprasidėjęs baigias šitas pasirodymas
Koncertų salėje tyla ausis sprogdina
Ir manekenės dūžta krisdamos nuo podiumo
O mano pirštai tavyje žvaigždes sodina
Jos auga ir atsiskiria nuo odos
Pakyla, skrieja, prie dangaus prilimpa
Ir vėl šviesu kaip dieną Dievo soduos
Skreite rankas Jis suneria – jam taip patinka
2009 m. sausis
“Tu mano labirintas“, – pasakei. –
Aš iš tavęs pabėgti noriu“.
Bet štai ir vėl čia atėjai,
Ir vėl prie vartų mano stovi.
Neklaidinu tavęs dabar –
Gali išeit ir nebegrįžti.
Šnabždi nakty: “Truputį dar,
Dabar išeit man trūksta ryžto“.
Guodies, kad krūmuose žaliuos
Apsuko galvą labirintas,
Kad į mane klaidžiuos keliuos
Tu durų ieškai tartum girtas.
Apsvaigęs nuo keistų kvapų,
Tu ne žmogus – pati kelionė
Nenori bėgt, čia taip jauku –
Gyvent ir mirt – be abejonės.
Tu ilgas kelias į mane –
Patapt kitu save užmiršus
Tu labirinto viduje
Ir išėjimo ieškai pirštais.
2009 m. sausis
Evelinos namai 