kita aš

milijoninio miesto dvidešimt trečiam aukšte
(kai iš lifto išlipi – į kairę, o paskui – į dešinę)
sėdžiu prie juodo stalo, ant kurio krūva popierių,
kompiuteris, spausdintuvas, pora knygų, žirklės,
didelis puodas chrizantemų arbatos, seni bilietai,
kinų kalbos vadovėlis, aplūžęs geltonas pieštukas
galvoju apie tą kitą aš, kuri gyvena užmiesty
erdviame name su vos besutelpančiom knygom
durim į didelį sodą, įrėmintą senstančių medžių
saulė kur ne kur tik įsiskverbia, gula ant akmenų
ilsiuos žolėje ir galvoju apie tą kitą, kuri pajūry

2011 m. birželis

vyšnių sodas

Aš pasiklydusi tarp
Viešbučių ir kambarių,
Rankinėj krūvos raktų
Nešvinta, nors po keturių
Ir skamba muzika
Be ritmo ir be takto
Po oda tūkstančiai spyglių
Juos išrenku per dieną
Seniai neberašau eilių
It vyšnios kauliukus
Išspjaudau jas po vieną
Galbūt po šimto metų
Toj vietoj sodas oš
Po medžiais jo mylės, kentės
Neramūs Čechovo veikėjai
(aš – partery, trečioj eilėj
Ir mano plaukus velia vėjas)

2011 m. vasaris

jonvabalis

Vos rusenu. Blausi šviesa.
Aš – jonvabalis naktyje
Pati sau kelią rodau.

Žalsvai pilka nakties vėsa
Voratinklio apraizgius gijom
Įkalino apleistą sodą.

Aušra per žemę atšlepsi basa
Švieselę jonvabalio vijo
Dienoj visai kitaip atrodo

Ir šitas sodas nupurkštas rasa
Vaizdelis – tarsi ką tik lijo
Dabar ir jonvabalis juodas

2010 m. rugpjūtis

prie rojaus sodų

Mazgelis ant virvutės – nepamiršk užmiršti
Atmink, kad mirsi ir sapnuoki, jog esi
Per smakrą bėga kriaušių sultys tirštos
Ir iškilmingai karstą neša duobkasiai šeši

Trumpam įsisvajoju, kad tai mano palankinas
Jame ilsiuosi trankiai ir aistringai nusišokus
Ir šventas Petras, grožio įstabaus blondinas,
Kažką ausin man kužda, garsiai juokias

Prie rojaus sodų susirinkęs kontingentas
Mane pakalbina, pasiūlo dieviško nektaro
Tokios spalvos, kaip sode persirpę serbentai
Ir groja Jamesas Brownas net be honoraro

2010 m. birželis

kapričai

Vaivorų naktys – tiršto mėlynumo
Minkštu aksomu nuovargis užkloja
Ir tįsta mintys it cigaretės dūmas
Nuguldamos kampus kapričais Gojos

Pamėklės mūsų sielų neramių
Kibiais pirštukais glosto vėsią odą
Pranyksta draugiškais būreliais tarp namų
Ir kelia orgijas kaimynų sode

Gyvūnų pasiskolinę balsus
Kapričai naktį sveikina audringai
O oras šilku glostantis ir toks alsus
Perliukais ant kaktos lašai sustingo

2010 m. gegužė

atspindžiai

mes tik atspindžiai dangiškųjų mūsų
kurie vaikšto po du Dievo soduose
visuose veidrodžiuose, nutuptuose musių
mūsų nėra, ten ne mes, pasirodo

tik iliuzija esame, sapnas be miego
raibuliai suraukšlėję vandens paviršių
virstam cukraus vata, beskoniu sniegu
ir į kitą sapną, skrydy viską pamiršę

2010 m. kovas

įšilusiam ore

Aš pamenu, jog buvo vasaros pradžia
Virš miesto džiuvo purūs debesų sijonai
Kaimynė – besišypsanti, tingi, nėščia
Už agurkus raugintus siūlė milijoną

Įšilusiam ore kabojo kažin koks laukimas
Toksai saldus kaip seno sodo kriaušės
Ir mūsų dienos – įdomiausias kinas
Tik kino juostą kandys štai apgraužė

O nuotraukų albumuose sutūpę
Manieji protėviai kuždėjosi ir juokės
Atsiminimai bėgo šuoliais palei upę
O kitądien sugrįžo sunkiu voku

Be atgalinio adreso ir be siuntėjo
Tiktai kvepėjo vanile ir mėtom
Jo turinį lengvai išbarstė vėjas
Ir sklaidėsi ore kvapai iš lėto

 

2009 m. gruodis

parduodu

Aš šiandien patirtį parduodu
Už lengvą pienės pūką
Ir milijono vertą sodą
Už pigų atviruką

Keičiu aš aistrą ir naktis
Į vakarą ant stogo
Visas strategines mintis
Į pokalbį pas Žmogų

Mainau didžiulius projektus
Į mažą nieko neveikimą
Ir itin prašmatnius batus
Į basas pėdas per arimą

Aš atiduodu diplomus
Už laišką be siuntėjo
Ir sostinėje tris namus
Į tyrlaukius su vėju

Aš atiduodu, ką turiu
Nes tokią naštą tempt nemoku
Žiema. jau temsta pusė keturių
Ir sniego balerinos šoka

2007 m. spalis

tavo sode

Tavo sode
Sušalo rožė
Mažojo Princo
Pasaulio nėra

Žiedlapius mėtei
Myli nemyli
Sniege pasislėpęs
Dengeisi tyla

Tavo sode
Sušalo rožė
Mūsų pasaulio
Nebuvo? Nėra?

2007 gegužė