iki sudegant Paskelbta: 1 spalio, 2010 | Autorius: Evelina Iki sudegant aš ją pažinojau Buvo graži, aukšta, ilgaplaukė Kartą teatre mačiau: plojo Spektaklio pabaigos nesulaukus Per pilnatis it styga įsitempus “Ant nervinės krizės ribos, – Sakydavo kiemsargis. – Nepakenktų Geras vyras ir samtis sriubos“. Jis nebuvo poetas. Bet mylėjo. Pats pabūt už tą vyrą. Ji nematė. Ir tą paskutinį kartą praėjo Suliepsnojo staiga tarsi žvakė Supleveno danguj ir išnyko Nespėjom sudie pasakyt – taip staiga Tik gėlėtą šilkinę skarelę paliko Mums mačiusiems – kiek netikėta pabaiga 2010 m. spalis Share this:TwitterDalintis FacebookPatinka:Kaip Įkeliama... Susiję straipsniai
Evelinos namai 