Įsibridau iki pusės. Paklausei: “Nebijai?”
Ko? “Paskęsti”. Šimtą kartų skendau.
Porą kartų pavyko. “O pavyko jai?”
Pirštu rodai. Į moterį – dabar matau

Ant suolelio, bet lyg išmesta ant kranto
Nieko nelaukia. Akyse tūkstančiai vakardienų
Pavyko, – sakau. – Nesunkiai iš trečio karto.
Dabar joje jau nieks negyvena.

2010 m. gegužė

Reklama