Ten buvom ne mes. Už lango stiklo
Išsitrynusiom kraštutinėm linijom
Tamsoje žybčiojo judesių daviklis
Vadinasi, blaškėsi materija. Lijo
Katėm ir šunim. Ne visur pila iš kibiro
Kitur lyja varlėm ir gyvatėm,
Valtimis ir statinėm. Lašai biro
Mes juos girdėjom, nematėm.
Aptirpę cukraus kvadratėliai
Dievo delnuose. Saldumas į vieną
Ir jau nieks neatskirs. Į viršų iškėlė
Per tarpupirščius sutekėjom į sceną
2010 m. liepa
mes tik atspindžiai dangiškųjų mūsų
kurie vaikšto po du Dievo soduose
visuose veidrodžiuose, nutuptuose musių
mūsų nėra, ten ne mes, pasirodo
tik iliuzija esame, sapnas be miego
raibuliai suraukšlėję vandens paviršių
virstam cukraus vata, beskoniu sniegu
ir į kitą sapną, skrydy viską pamiršę
2010 m. kovas
Saldus it cukrus vanilino
Ir lengvas tarsi šokis
Gyvenimas neužkabino
Na ka gi – garsiai juokis
Sakyk, kad visa tai sakei
Jog perspėjai ne kartą
Aš nemačiau, o tu matei
Kaip visa tai neverta
Nei įkvėpimo, nei jausmų
Nei lengvo pamišimo
O aš toliau vėl gyvenu
Tik kur – tai nieks nežino
2009 m. rugsėjis
Cold, cold water surrounds me now
And all I’ve got is your hand
Damien Rice “Cold water”
Tik šalti vandenys aplink
Ar dar girdi mane?
Ne apgaulingą mano “Dink”,
Bet po juo slypintį “Eime”?Truputis saulės vandeny
Drungnam drungnam
Ar manyje tu gyveni?
Ar gyveni tik man?
Karštam lyg saulė vandeny
Cukrumi tirpstam mes
Ir vaikai grįžę purvini
Namuose nesuras
Ieškos jie mūsų vandeny
Indaujoj ir kieme
Mes amžinybėje jauni
Duokš ranką ir eime
2007 m. rugsėjis
Evelinos namai 