nuvilnijo

Nuvilnijo atodūsiais vakaras
Darniai plaukė pakrante skenduoliai
Ėjo moterys drąsios į karą
Traukė giesmę simbolišką uoliai

Liko vyrai rymoti prie lango
Ir aplipę vaikais tarsi obelys
Plaukė sesės kaip ežero bangos
Vėjy skraidė kvietimai į pokylius

Grįžo jų į namus gal tik keturios
Atsisėdo ant didelio suolo
Ir be meilės ištirpo lig vakaro
Nesulaukusios kviečiant į guolį

Ėjo metai kaip tąkart tos moterys
Vyrai jau ir užmiršo ko laukę
Tik prieš miegą kalbėdami poterius
Moters vardą garsiau Dievo šaukė

2008 m. liepa

niekad

Aš niekad tavęs nemylėjau
Ir niekad laiškų nerašiau
Kartu su pavasario vėju
Užmiršti mane paprašiau

Prašiau nerymoti, nelaukti
Neskambint tavęs paprašiau
Nerim baltas garlaivis plaukė
Aš pirmąją knygą rašiau

Išleido ją vasaros vėjas
Išbarstė virš upės gilios
Svaiginančios sutemos liejos
Virš Užupio gatvės tylios

Prabudo trys šunys benamiai
Amsėdami sveikino mus
Tik sielos mūsiškės neramios
Negrįžo kartu į namus

Jos klaidžiojo Vilniaus gatvelėm
Lankydamos kiemus siaurus
Lyg abiturientės suknelėm
Nugulusios miesto barus

Tu niekad karštai nemylėtas
Nelauktas lig pat paryčių
Pasiskelbei miesto poetu
Švenčiausiu tarp Nilo kačių

 

2008 m. liepa

vasara. liepa

Plaukai taikiai slysta per veidą
Ties bučiniu saldžiu, rytiniu
Mėnulis vis leidžias ir leidžias
Ir slepiasi šmėklos naktinės

Jos įlenda namo palėpėn
Įsirausia skrynion medinėn
Ir svaigiai pražydusios liepos
Vėl susuka galvas blondinėm

Jos eina iš proto žingsneliais
Gracingais kaip cirko gyvūnai
Ir lengvos šilkinės suknelės
Atidengia puikų jų kūną

Jos nori mylėt ir mylėtis
Jų norai lengvi kaip balionai
Diena aušta jaukiai saulėta
Savaitgalis prieš šventą Oną

 

2008 m. liepa

saulėlydžiai

Saulėlydžiai veda iš proto
Pakrantės bangas ir medūzas
Neblaivūs rimti poetai
Po kopas gainiojas mūzas

Bohemiškos lėtos senmergės
Iš lėto vysta ant smėlio
Jų akys juodos it gervuogės
Įsisiurbia vakaro mėlin

Jos traukia galaktikas tūkstančiais
Vilioja iš Marso vyrus
Jų sielos neramios, dūkstančios
Tik šypsenos nusivylusios

Jų rankos glosto dar nesančius
Ir lūpos sako “per amžius“
Juk kaltos tos dienos taip lekiančios
Ir laikas veidus paglamžęs

2008 m. liepa

oro uoste

Vėl susitinkam oro uoste?
O lagaminuose – gyvenimai.
Bučiuoji į duobutę skruoste,
Lyg nusikaltęs slepi nerimą.

Mes dar neturime namų,
O viešbučio portjė – kaimynas.
Tačiau dėl ateities ramu –
Dabar taip puikiai veikia vynas.

Mes vis dar ieškome kažko
Tikriausiai jau seniai praėjom
Kažkur tavęs ištikimai lauks šuo
Manęs – katė, kurios aš niekad neturėjau.

 

2008 m. liepa

pusėtinas rytas

Toks pusėtinas rytas už lango
Vėjas šuorais gaivina medžius
Ir duris tau atvertas vis tranko
Jis dvejoja, ar leist į svečius

Vėjas atnešė žinią neaiškią
Šifravau ją savaites penkias
O paskui – nuo palangės tau laišką
Ir sudužusias stiklo šukes

Suklijuosi – atversiu tau langus
Ir iš staktų išimsiu duris
Pažadai atkeliauja nerangūs
Susikibę už rankų po tris

Užkariauja jie stalą, lentynas
Supas kekėm linksmai ant langų
Ir grasina užimti kaimynus
O po lovą jų tuntą randu

Suklijuotą stiklinę mozaiką
Siunčia pašto tarnyba greita
Atsargiai tarsi miegantį vaiką
Ją nešu ten, kur bus jos vieta

Vietoj durų – spalvoti stikliukai
Padalina pasaulį dalim
Ir žaidžiu kaip maža karoliukais
Juos ridendama švelniai tavim

 

2008 m. liepa

auštant

Auštant sklaidosi rūkas virš pievos
Ir vėsa tyliai rangos per kūną
Saugo pušys kaip kambario sienos
Tu sakai man, kad šitaip nebūna

Kad nebūna štai šitokio jausmo
Kai pritrūksta net oro įkvėpti
Balansuoji tarp džiaugsmo ir skausmo
Tarp tylos šitoks poreikis rėkti

Tarp gyvenimo mirti taip noris
Kad užmerki akis tarsi amžiams
Toks bekūnis, bekvapis, besvoris
Toks sunkus lyg akmuo. Ir toks lengvas

 

2008 m. liepa