meilėje yra kažkas šuniško

Meilėje yra kažkas šuniško
Žvilgsniai, glostymai, sekimai.
Prieraišos grandinės. Ryškūs
Pasiilgimai. Virš atgimusio Tymo
Kvartalo paukščiai sugrįžta.
Liūdnas klounas be grimo,
Prasilošęs kareivis be ryžto –
Štai kaip atrodom. Nurimo
Žvangėjimas. Sutemos tirštos
Tik širdis… kaukė tol, kol užkimo
Ir nors nei vienas mūsų nemiršta
Jaučiuos be galo sunki. Kaip iš švino.

2010 m. rugsėjis

prie stalo

20

Prie stalo trapi mūsų laimė sėdėjo
Ji švelniai šypsojos gal mums, o gal sutemom
Grindim link manęs karoliukai riedėjo
O aš maniau, kad mes vakar juos sutrypėm

Tada, kai jausmus tarsi popierių plėšėm
Kai širdį dalinom perpus ir per keturis
Kai savo jausmus taip, kaip skalbinius viešinom
Ir šaukėm, kad jų jau nei vieno nebeturim

Žadėjom sugrįžti į savo gyvenimus
Prisiekėm daugiau niekada nemylėti
Tuomet mūsų lūpos ir dingo iš nerimo
Nes tiek primelavus belieka tylėti

Tyloj pamažu apkabino mus vakaras
Pasiūlė po mūšio pailsėti truputį
Užgesti trumpam ir vėl šviest kaip ugniakuras
Dienų upei tekant į amžiną būtį

2007 rugsėjis