Čia jau nieko seniai nebėra
Tik upė tekanti aukštyn
Naktimis lipa per akmenis
Vis žuvimis užkliūdama
Ir visai kitokią dainą ji ošia
Nei jos paprastos seserys
Žemyn slėniu bėgančios
Įsiręžia būna, sunkiai vaitoja
Sako: Jau daugiau negaliu
Štai šitaip prieš srovę
Kažkaip nežmoniškai
Prieš taisykles, gamtos jėgas
Pasileisčiau kaip sesės žemyn
Gera būtų tekėt iš inercijos
Poilsis vienas, koks ten bėgimas
Ką gi man reikštų srovę apsukt
Ir džiaugsmingai žemyn
Svarsto vis lipdama akmenim
Žolėms pilvą kutenant

2011 m. sausis

Advertisements