Praplauksiu traukiniais be garso
Žymėdama žvilgsniu laukus už lango
Štai toks gyvenimas, be melo ir be farso
Ir saulė va tokia per visą dangų
Kelionė tolima – tarsi be tikslo
Tarsi į niekur, tarsi pasimetus
Ir laikrodis fone dienas pratiksi
Savaitės pralekia, prabėga metai
Judu aplinkui ir judu į šonus
Nors kartais – tarsi vietoj stoviu
Kaip statula sustingus tarp kolonų
Švari kaip grindys kur tik ką nuplovė
2008 m. rugsėjis
Evelinos namai 