Brendu krantu šiltu melsvu
O karštis lipa kūnu.
Skenduolis miegantis ten tu?
Kitų tokių nebūna.
Kitų plaukai visai kiti
Blakstienos, rankos, kojos
Jausmai liūdni, keisti, girti
Kažkur pilve kvatoja
Grasina jie mane užgriūt
Užspaust gigantų kūnais
Ir klausimas – nebūt ar būt
Kaip Hamletui užkliūna
Nukrist šalia tavęs lengvai
Užmigt šiltai apglėbus
Bet nepatogu virst čionai
Per daug žmonių prabėga
Palauksiu, kol srovė kita
Tave nuneš pajūriu
Laukinis krantas. Ten kviesta –
Žuvėdros lemtį buria
2008 m. rugsėjis
Evelinos namai 