Fontanai tryško aikštėje didžiulėj
Ir jų pursluose deimantai žėrėjo
Sargyboj saulė pakeitė mėnulį
Per miestą rytas išdidžiai praėjo
Užuolaidas nutraukė, langus atidarė
Įleido dieną į namus kaip vėjo gūsį
Tiek daug gyvenimo aplinkui – visos marios
Atrodė, visada išplauksi, nepražūsi
Štai tokią dieną taip norėjosi gyventi
Rieškučiomis išgerti visą šviesią dieną
Iki pat dugno ją švariai išsemti
Nors ne – palikt lašelį rytdienai nors vieną
2009 m. balandis
Evelinos namai 