paukštis

Toks didelis ir riebus paukštis
Lyg nusileido. Gal nudribo
Neskaudžiai. Maža buvo aukščio
Vasaris šąlo. Ir pasnigo

Iš riksmo pamaniau, kad povas
Bet nespalvotas, visas pilkas
Išskrido jis pro langą kovą
Stebėjausi, kaip ten pratilpo

Dabar man retkarčiais atrodo
Kad tamsiame kampe jis tupi
Ir viskio gryno (taip, be sodos)
Dar šliūkšteliu. Jau žydi tulpės

2010 m. vasaris

iš realaus

 

Vazone vysta jaunos tulpės
Bebaigiančios gyvenimą
Vos kelios dienos – ir į dulkes
Iš realaus – į menamą

O menamam – auksiniai sodai
Ir gėlės ten nevysta
Ten visada gerai atrodai
Ir niekada neklysti

Ten visada tu – super moteris
Ir viskas šitaip tobula
O, Ieva, na kodėl tu vietoj torto
Tada suvalgei obuolį?

 

2009 m. gegužė