valandos

D. Vaitkevičiaus nuotr.

D. Vaitkevičiaus nuotr.

Štai valandos ir nuriedėjo
Žole kaip stiklo karoliukai
Neskaičiavau jų. Gal reikėjo?
Nes laiko visą laiką trūko

Jis tirpo lyg nuo žvakės vaškas
Ir saldžiai medumi tekėjo
Manei kablelis? Ne, tai taškas
Ir žvakę užgesino vėjas

2009 m. rugsėjis

Reklama

taškas

83511460

Ir viskas. Baigta. Drėbtas taškas.
Kas pabaiga – kažko pradžia
Ate šampanui, rožėms, braškėms.
Ne su tavimi esu. Tačiau dabar ir čia.

Skendau, verkiau, kažką šaukiau,
Tačiau matyt ne tavo vardą.
Su tavimi ir be tavęs sunkiau –
Sakiau tau šitą šimtą vieną kartą

Aš bėgau. Tu iš paskos nespėjai.
Aš šokau. Tu likai namie gulėti.
Aš dainavau. O tu tylėjai.
Mylėtis tu norėjai. Aš – mylėti.

Tavęs norėjau. Tu norėjai miego.
Nelaisvėn paėmei, bet aš ne to prašiau
Pasaulio troškau, o tu tą rytą – nieko
Todėl šį tašką aš ir parašiau.

2008 m. vasaris