apie eilėraščius

Kartais eilėraščiai užstringa galugerkly
Kutena, atrodo, sukosėtum – op ir išspjautum
Bet ne. Tarsi čiuptuvėliais laikosi sau įsikibę
Nei pirmyn, nei atgal. Svetimkūniai įkyrūs
Vyno taurė man iš kairės, bilda raidės
Bandau išsilaisvint, atrodo nedaug ir beliko
Tačiau vieną iškosčiu ir kitas jo vieton
Iškart įsibrauna ir stovi gerklėj kantriai laukdamas
Kol jį išnešiosiu ir gimties taku išstumsiu į šviesą

2011 m. sausis

Reklama

sapnuose

Su moterim mylėtis sapnuose. Jau antrą naktį
Ji glosto pirštų pagalvėlėm švelniai pusračiais
Tamsoj tirštoj. “Šviesos prašau nedegti,
Išeisiu tyliai, auštant, ir tikrai prieš pusryčius“

Su vyrais naktyje rūkyt cigarus. Šiek tiek negera
(Bet irgi sapnuose). Jų rankos – man tarp kojų
Girdžiu, kad tolumoj kažkas dainuodamas lyg bara
“Pabusk, juk tai tik sapnas“, – priedainiu kartoja

2010 m. vasaris

sustingęs laikas

Sustingęs laikas. Čia nei praeities, nei ateities.
O dabartis – lyg šulinys, tik be vandens ir dugno
Kaip pasekmė, tačiau be aiškios priežasties
Įskriejanti netyčia it drugys į karštą ugnį

Mes pasiklydę. Ir mieste tarsi klaidžiam miške
Kur labirintais takas driekias nenuspėjamas
Esu kažkur kitur, bet tuo pačiu dabar ir čia
Ir medžių šakos man mojuoja tarsi keistos vėliavos

Einu į gylį. O galbūt neriu. Kaip kūdikis per gimtį
Aš šviesą ir gyvenimą geriu. Kaip tai nerimta
Dabar šeštadienis, jau pusė keturių. Ir švinta
Šitoj skylėj vis dar tamsu, tačiau aš užpučiu žibintą

 

2009 m. gruodis