Kartais eilėraščiai užstringa galugerkly
Kutena, atrodo, sukosėtum – op ir išspjautum
Bet ne. Tarsi čiuptuvėliais laikosi sau įsikibę
Nei pirmyn, nei atgal. Svetimkūniai įkyrūs
Vyno taurė man iš kairės, bilda raidės
Bandau išsilaisvint, atrodo nedaug ir beliko
Tačiau vieną iškosčiu ir kitas jo vieton
Iškart įsibrauna ir stovi gerklėj kantriai laukdamas
Kol jį išnešiosiu ir gimties taku išstumsiu į šviesą
2011 m. sausis
Su moterim mylėtis sapnuose. Jau antrą naktį
Ji glosto pirštų pagalvėlėm švelniai pusračiais
Tamsoj tirštoj. “Šviesos prašau nedegti,
Išeisiu tyliai, auštant, ir tikrai prieš pusryčius“
Su vyrais naktyje rūkyt cigarus. Šiek tiek negera
(Bet irgi sapnuose). Jų rankos – man tarp kojų
Girdžiu, kad tolumoj kažkas dainuodamas lyg bara
“Pabusk, juk tai tik sapnas“, – priedainiu kartoja
2010 m. vasaris
Sustingęs laikas. Čia nei praeities, nei ateities.
O dabartis – lyg šulinys, tik be vandens ir dugno
Kaip pasekmė, tačiau be aiškios priežasties
Įskriejanti netyčia it drugys į karštą ugnį
Mes pasiklydę. Ir mieste tarsi klaidžiam miške
Kur labirintais takas driekias nenuspėjamas
Esu kažkur kitur, bet tuo pačiu dabar ir čia
Ir medžių šakos man mojuoja tarsi keistos vėliavos
Einu į gylį. O galbūt neriu. Kaip kūdikis per gimtį
Aš šviesą ir gyvenimą geriu. Kaip tai nerimta
Dabar šeštadienis, jau pusė keturių. Ir švinta
Šitoj skylėj vis dar tamsu, tačiau aš užpučiu žibintą
2009 m. gruodis
Evelinos namai 
