pavasaris pragare

Nebėra jau kelio atgal. Jis remontuojamas.
Po ženklu “plyta“ guli pernai žuvęs žiogas
Atvažiavai, senokai stovi, lauki jau
Ir šnabždesiais tavasis sklinda monologas

Ir kuždesiais, apsikabinimais byra vakaras
Toks šiltas, minkštas, švelniai violetinis
Ir šypsosi Liuciferis prie nuorodos “Čia – Pragaras“
Taip suokalbiškai tarsi senas patikėtinis

Lyg būtų laukęs būtent mūsų, būtent šiandien
Toks pasipuošęs, išsiprausęs ir frakuotas
Tai intymi pavasarinė mūsų trio šventė
Ir šypsos mėnuo, šitas Kazio Binkio idiotas*

* Berlynas aukštyn kojom dribso,
O mėnuo, senas idiotas,
Elektros viela pažabotas,
Šypso.
K. Binkis “Vokiškas pavasaris“

2010 m. kovas

Reklama

vėjas

78487494

Kaštonų taurės aplink pakibo
Pavasario karšta puota
Alyvų kvepiančion sodybon
Esu lyg šventėn pakviesta

Su raudonais naujais bateliais
Per miesto parką aš lekiu
O vėjas plaukus aršiai velia
Ir aš ant jo linksmai šaukiu:

“Nesugadinsi man šios šventės
Nesulaikysi nors tu ką
Man šiandien bėgti – tai gyventi
Kaip vėjas šiandien aš laisva“.

 

2009 m. gegužė

gyvenimo šventė

82099673

Turėti ar būti. Pakilt ar nukristi.
Praeiti basom per žarijų raudonį
Ir vėl dešimt tūkstančių kartų suklysti
Atstumti, paskui išmaldauti malonės

Štai šitoks gyvenimas – smėlis tarp pirštų
Pabiro aplink lengvo vėjo paliestas
Kas rytą pabudusi naktį numirštu
Ir vėlei keliuos kaip šis didelis miestas

Ir vėlei keliuos kaip pavasariai bunda
Išdykę, pašėlę, kvailiot pasirengę
Lengvai išprotėti vilioja ir gundo
Gyvenime mano – didžioji tu švente

 

2009 m. balandis

tolumos

a0111-000237

 

 

 

 

 

Tai tik tolumos kviečia minkštai
Horizontus spalvom padabinę
Aš ant medžio užlipus aukštai
Ir klykiu į bekraštę mėlynę

Kad man liūdna, kad trūksta vilties,
Kad nėra to svaigaus įkvėpimo
Šokt, rašyt nuo nakties lig nakties
Krist iš nuovargio tarsi nuo vyno

Kad taip tuščia, taip skauda, nyku
Lyg sudegus seniems pergamentams
Apačioj bėga vaikas lauku
Taip džiaugsmingai tarytum į šventę

 

2009 m. kovas

miestas

200460270-001

Tu šiandien išsipuošęs, mano mieste
Ir žmonės šventiniai gatves šlifuoja
Tik aš ir tu šiandieną čia nepakviesti
Todėl ir maišomės visiems po kojom

Esu viešnia, tačiau ne savo šventėj
Ir tu svetys, tačiau nelauktas ir nekviestas
Tikėjomės šiame mieste apsigyventi
Rytais kavinėj valgyt bandeles su sviestu

O mums kažkas sukrovė lagaminą
Ir įdavė po bilietą į vieną pusę
Neleido atsisveikint su kaimynais
Ir skubiai įsodino į senutį autobusą

 

2007 m. vasaris

jei mirsim

82679418

Jei mirsim šiandien, tu – į nušvitimą
Aš nemanau, kad ten mane įleis
Pasidažau blakstienas prieš vitriną
Teisėjai puošnią gal švelniau nuteis

Suknelės klostės glosto kojas
Išdykęs vėjas lenda kur nereik
Trys kryžiai taip baltai nuo kalno moja
Šnabždėdami ir kviesdami: “Užeik“

Esu laisva per miestą kaip per šventę
Ir žmonės tai ryškėja, tai išnyksta iš akių
Aš tyliai paprašysiu dar truputį pagyventi
Pabūti atskirai. Paskui pabūt su tavimi sykiu

 

2008 m. vasaris