prie rojaus sodų

Mazgelis ant virvutės – nepamiršk užmiršti
Atmink, kad mirsi ir sapnuoki, jog esi
Per smakrą bėga kriaušių sultys tirštos
Ir iškilmingai karstą neša duobkasiai šeši

Trumpam įsisvajoju, kad tai mano palankinas
Jame ilsiuosi trankiai ir aistringai nusišokus
Ir šventas Petras, grožio įstabaus blondinas,
Kažką ausin man kužda, garsiai juokias

Prie rojaus sodų susirinkęs kontingentas
Mane pakalbina, pasiūlo dieviško nektaro
Tokios spalvos, kaip sode persirpę serbentai
Ir groja Jamesas Brownas net be honoraro

2010 m. birželis

be palto

Kai tu ateisi vėl – šįsyk be palto
Kalbėsi ir žadėsi žvaigždę man nuimti
Šiek tiek išbalęs būsi, o ir rankos šaltos
Prašysi barteriu pakeist tikėjimą į viltį

Padeklamuosi man ką nors lietuvių lyrikos
Buroką ar Radauską keliais posmais
Jei nesuveiks – žiupsnelis panegirikos
Arba ką nors – kad laivas tu, aš – uostas

Ties antru vyno buteliu giliau panirsi
Atskleisi man šunjatą, dharmą ir sidhartą
Kad rojuje kol būsiu, pragare tu virsi
Na jeigu šitaip – tai užeik gal kitą kartą

 

2009 m. spalis

ieškojau

Aš šiąnakt lovoje tavęs ieškojau
Ir pamenu, lyg Stingą dainavau
O gal ir ne. Bet angliškai ir apie rojų
Ir apie tai, kur nuneša sapnai

O tu buvai toli. Matyt miegojai.
Ryte man SMS‘ą parašei
Kad visą naktį lovoje manęs ieškojai
Ir lyg tai Stingą tyliai dainavai

 

2009 m. sausis

pasaulio galas

Rytoj šlepetėmis minkštom
Ateis pas mus pasaulio galas
Neišvarysim jo lazdom
O pasikviesime už stalo

Ir pasiklausime, ar verta
Pririnkti arką gyvulių
O gal palikt visus juos tvarte?
Neperspėti kitų kvailių?

Nepasakyt, kad nėra šansų
Sulaukt sveikiems kitos dienos
Stebėt, kaip miršta lengvam transe
Prašydami dar valandos

Ir klausdami, kodėl žinios
Kaip Nojui nedavė kadaise
Kodėl neskyrė iš minios
Suteikęs išlikimo teisę

Surinktume laivan visus
Ir plauktume gražiai į rojų
Bet jeigu galo ryt nebus
Tai planą permetame Nojui

2008 m. vasaris

purpuriniai debesys

Purpuriniai vakaro debesys
Nugulėtais šonais plaukia
Medžiai moja šakom ir stebisi
Šįkart jokio lietaus nesulaukę

Upė vingyje slėnį užgniaužia
Krantas sprogsta karklais liaunais
Rojaus sodų skenduoliai meldžia
Surakinti žolių kaspinais

Laisvėj ganosi mintys margos
Tinkleliu nepagausi lengvai
Tirpsta pasekmės, priežastys, karmos
Amžiams duoti šventi pažadai

Mano mintys padangę matuoja
Ieško kelio tiesiogiai dangun
Dievas Miega. Ir laikas sustoja
Tiek nedaug ir tiek daug būt žmogum

 

2008 m. sausis