iki sudegant

Iki sudegant aš ją pažinojau
Buvo graži, aukšta, ilgaplaukė
Kartą teatre mačiau: plojo
Spektaklio pabaigos nesulaukus

Per pilnatis it styga įsitempus
“Ant nervinės krizės ribos, –
Sakydavo kiemsargis. – Nepakenktų
Geras vyras ir samtis sriubos“.

Jis nebuvo poetas. Bet mylėjo.
Pats pabūt už tą vyrą. Ji nematė.
Ir tą paskutinį kartą praėjo
Suliepsnojo staiga tarsi žvakė

Supleveno danguj ir išnyko
Nespėjom sudie pasakyt – taip staiga
Tik gėlėtą šilkinę skarelę paliko
Mums mačiusiems – kiek netikėta pabaiga

2010 m. spalis

poetui

Foto (c) alek lindus

eilėrašti, nebaigtas,
o gal ir nepradėtas
juo taip turtingas vargšas
nežinomas poetas…

Rimas Burokas

Lietaus išplautas tavo atminimas
Baloj betirpstantis liūdnai, iš lėto
Ir parašas apačioje: “Burokas, Rimas“
Po blunkančiom eilėm išėjusio poeto

Vaiduokliškai išnyko jis iš miesto
Tik eilės gatvėm tykiai vaikšto
Šiek tiek išgąsdintos, tarsi nekviestos
Kaip pašto paklaidintas laiškas

Širdie poeto, tu tik netirpsti
Žėruojanti ugnele spalio drėgmėje
Ir stūkso pakelėj ženklai keisti
Agonijoj sustingę. Kaip kad mes. Deja.

2009 m. spalis

niekieno

Aš niekieno ragana
Niekieno motina
Aš karštesnė už vasarą
Ir šlapesnė už potvynį

Nekviesta neprašyta
Nelaukta nemylėta
Aš lape surašyta
Poema be poeto

Aš gimtis be vaikelio
Aš našlė netekėjus
Stoviu liepa prie kelio
Taršo plaukus man vėjas

Aš viena vienutėlė
Kaip tas amžinas žydas
Vėjas suknią pakėlė
Ir paraudo šis rytas

 

2009 m. sausis

niekad

Aš niekad tavęs nemylėjau
Ir niekad laiškų nerašiau
Kartu su pavasario vėju
Užmiršti mane paprašiau

Prašiau nerymoti, nelaukti
Neskambint tavęs paprašiau
Nerim baltas garlaivis plaukė
Aš pirmąją knygą rašiau

Išleido ją vasaros vėjas
Išbarstė virš upės gilios
Svaiginančios sutemos liejos
Virš Užupio gatvės tylios

Prabudo trys šunys benamiai
Amsėdami sveikino mus
Tik sielos mūsiškės neramios
Negrįžo kartu į namus

Jos klaidžiojo Vilniaus gatvelėm
Lankydamos kiemus siaurus
Lyg abiturientės suknelėm
Nugulusios miesto barus

Tu niekad karštai nemylėtas
Nelauktas lig pat paryčių
Pasiskelbei miesto poetu
Švenčiausiu tarp Nilo kačių

 

2008 m. liepa