nieko nekviečiau

 

 

 

 

 

Aš nieko nekviečiau, nešaukiau,
Nelaukiau lange, nebudėjau.
Tuščiais į dangų šoviau
Ir net gi tai nepadėjo

Nudėti pakibusio nerimo
Lyg pikto ir svetimo paukščio
Gitaros stygas švelniai derinu
Ant seno niūraus devynaukščio.

 

2009 m. birželis

oro uoste

Vėl susitinkam oro uoste?
O lagaminuose – gyvenimai.
Bučiuoji į duobutę skruoste,
Lyg nusikaltęs slepi nerimą.

Mes dar neturime namų,
O viešbučio portjė – kaimynas.
Tačiau dėl ateities ramu –
Dabar taip puikiai veikia vynas.

Mes vis dar ieškome kažko
Tikriausiai jau seniai praėjom
Kažkur tavęs ištikimai lauks šuo
Manęs – katė, kurios aš niekad neturėjau.

 

2008 m. liepa

suklupę

Suklupę bažnyčiose meldžiamės
Ir prašom Aukščiausio išganymo
O gavę – burnojam ir keikiamės
Baruose skandindami nerimą

Išplauname atmintį gėrimais
Ir šokam užmiršę, kad mirštam
Žvakutėm nuklojame Vėlines
Ir virtinėm traukiam, net tiršta

O šiandien nuliūdusi slepiasi
Kol rytdieną buriam iš kortų
Gyvenimas dega kaip žvakės
Karštai, tarsi šimtas ant torto

Gyvenimas sukas kaip ratas
Vežimo vis nykstančiam kaime
Staiga – iškart šachas ir matas
Ir Dievas šią partiją laimi

2007 m. spalis