Tbilisy kiparisai galvas kėlė
Ir glostė dangų jie žaliaisiais pirštais
Lengvai praūžęs vėjas plaukus vėlė
Pasiekęs kalną jis lengvai įniršo
Pakėlė plastiko maišelį – trenkė sienon
Šiek tiek palaukė – vėl tai pakartojo
Ir nieks negynė jo – jis buvo baisiai vienas
(Ar sunaikintas jis paklius polietileno rojun?)
Aukštyn gatve keliavo trys gruzinės
Juodom suknelėm jos gyvenimo gedėjo
O delną mano šildė trys monetos paskutinės
Nuleidau ranką – jos ir išriedėjo
2009 m. liepa
Evelinos namai 