snigo nuo slyvos

Sapnavau, kad snigo nuo slyvos
Pavasaris netvirtais pirštais kibo į dangų
Rusvas batraištis raizgės it sliekas negyvas
Iš sapno grąžino kačių “meilės“ už lango

Mano slyva droviai sprogo iš lėto
Kaip mergaitė prieš pat pirmą kartą
Ir muzika iš kažkurio Čaikovskio baletų
Glostė gatvę mūsų ir slėpės už vartų

2010 m. birželis

šešėliai

Viršūnėmis ridenas baltas mėnuo
Drovus ir nedrąsus tarsi mergaitė
Šešėliai šliaužia ir ropoja sienom
Visas apylinkės kates išbaidę

Tamsiuos kampuos sugulę jaukiai
Pamišėliai dalinasi istorijom
Nuplėšus baimę tarsi slidžią kaukę
Lendu ir aš į šitą keistą teritoriją

Kur be taisyklių viskas ir be rėmų
Aliejiniais dažais išteptos rankos
Ir aš kaip tie šešėliai slystu siena
Išpiešusi raudonai tamsų dangų

Pamišėlius aš pritrenkiu istorija
Beprotiška, kad net be konkurencijos
Įklimpus čia lyg meduje, lyg molyje
Su negaliojančia ištrūkt licenzija

2009 m. gruodis

laiškas neįteiktas

Vijokliai rudenį alsavo
Nuraudę it drovi mergaitė
Katė nusidrėbė nuo klevo
Kol paštininkas laišką skaitė

Nors ir ne jam jis buvo skirtas
Ne jam tie žodžiai surašyti
Ir smerkiantis Voltero biustas
Norėjo jam tai pasakyti

Tačiau sučiauptos vario lūpos
Nė žodžio taip ir neišspaudė
Katė ir vėl ant klevo supos
O paštininkas save baudė

Kalbėjo tris šventamarijas
Kad laiškas liko neįteiktas
O kitądien nuo ryto lijo
Čia Lietuva – tad nieko keisto

2009 m. gruodis

skenduolė

81989550

Plaukia upe mergaitė
Tokia negyva be galo
Nuo kojų slydo kurpaitės
Jos kliuvo už palikto valo

Šviesūs plaukai kaip bangos
Vilnys jos veidą glosto
Akys – užvertas langas
Saulė bėgioja skruostais

Balta suknelė sukas
Tarsi šoktų mergaitė
Už vingio apgaubia rūkas
Jis tvyro jau visą savaitę

Migloj viskas darniai minkštėja
Kontūrai virsta į nieką
Plaukia mergaitė it fėja
Laikas sustoja, nebėga

Laukiau ne jos nuo pat ryto
Priešo lavono tikėjaus
Migla tarsi šydas nukrito
O gal ją nupūtė vėjas?

Aš gi ta upės mergaitė
Mane tie vandenys plukdo
Manęs ieškojo savaitę
Tik paieškas rūkas trukdė

Save atradau neieškojus
Nurimusioj upės viešnioj
Vanduo švelniai glosto jos kojas
Ir dingsta su ja nežinioj

2007 m. spalis