Išriedėjau iš didelio kamuolio ilgu raudonu siūlu
Tūkstantįkart ratais lėtai apsukau aplink Žemę
Gražiai ir tampriai margraščiu siūlas gula
Įlindau į senų marškinių kišenę
Lyg pailsus būčiau. Ir tūnau
Pamažu virsdama į senę
O pasaulis – į liūną
Iš manęs liemenę
Megzk sūnui
Sapne
2010 m. rugsėjis
Pušyse pasiklydusių kūnų
Kvapas plaukia vienstiebiais laivais
Aistroje užsisupusi kliūnu
Tarsi vaikas kulniukais aukštais
Po svetainę pašėlusi sukas
Mano meilė viražais keistais
Ir dabar šitas namas tai rūkas
Kambariai mano virto raistais
Jie įtrauks mus į garmantį liūną
Skęsim ten su visais pažadais
Tu raminsi: “Brangioji, taip būna“
Ir išeisi prašvitus laukais
2007 m. kovas
Evelinos namai 