mylėsiu moterį

Kitam gyvenime mylėsiu moterį,
Kuri supras mane iš pusės žodžio.
Dalinsimės juoda kava ir potyriais,
Skaitysime knygas be galo godžiai.

Žiūrėsime (jau nutarta) viena kryptim
Uogienę virsime, kai liūdesys užklys
Gyvensiu – ja, o ji – gyvens manim
Ganysime danguj baltas, minkštas avis

Auginsime priklydusius vaikus
Kurių nepasiges nei vienas iš tėvų
Ir plauks gyvenimas it pasaka saldus
Mėnuliui oriai šviečiant virš namų

2010 m. rugsėjis

kartais

Kartais kaip upė. Be dešinio kranto
Kaip dangus be nei vieno paukščio
Kaip duonos kepėja be rankų
Kaip lakūnė bijanti aukščio

Kartais kaip knyga be lapų
Stiklinė be vandens, laivas be burių
Kaip numiręs, palaidotas, bet be kapo
Kaip namas be stogo, langų ir durų

Kartais kaip naktis be sapnų, aušra be saulės
Kaip širdis be ilgesio, be laukimo
Ant stalo vyno butelis. Nei vienos taurės
Ir klouno veidas danguj be grimo

2010 m. balandis

niekad

83987046

Aš niekad tavęs nemylėjau
Ir niekad laiškų nerašiau
Kartu su pavasario vėju
Užmiršti mane paprašiau

Prašiau nerymoti, nelaukti
Neskambint tavęs paprašiau
Nerim baltas garlaivis plaukė
Aš pirmąją knygą rašiau

Išleido ją vasaros vėjas
Išbarstė virš upės gilios
Svaiginančios sutemos liejos
Virš Užupio gatvės tylios

Prabudo trys šunys benamiai
Amsėdami sveikino mus
Tik sielos mūsiškės neramios
Negrįžo kartu į namus

Jos klaidžiojo Vilniaus gatvelėm
Lankydamos kiemus siaurus
Lyg abiturientės suknelėm
Nugulusios miesto barus

Tu niekad karštai nemylėtas
Nelauktas lig pat paryčių
Pasiskelbei miesto poetu
Švenčiausiu tarp Nilo kačių

 

2008 m. liepa

kavos kvapas

82992763

Kavos kvapas užvaldė namus
Bunda knygos, daiktai ir žmonės
Ir kaimynai jau skuba pas mus
Gert kavos – be jokios abejonės

Iš kitos gatvės lekia žinia
Kad pavasaris grįžta laimingas
Kad grįžti su juo pas mane
Nors tu šalty labiau reikalingas

Tiesa, kojinės šalty ramiau
Jos nors plyšta, tačiau bent pastovios
Keisčiau jas į tave? Nežinau
Pagalvosiu, ar vertas malonės

Pasvarstysiu, ar verta įleist
Žodžiais žaisi lengvai įsitempęs
O padelsus nuspręsiu neteist
Ilgai laukt draudžia šių dienų tempas

2007 spalis

užmigo

sb10065332i-003

Sijono klostėse saulėlydis užmigo
Plaukais užklojau snaudžiančius vaikus
Man šią savaitę parą pamiegot pristigo
Šį mėnesį nebuvo laiko mint sapnų takus

Nes visą šitą laiką aš rašiau ligi ankstyvo ryto
Užmerkusi akis sapnuodavau raides
Eilėraščiai kaip šilti lietūs lijo, tyliai krito
O paryčiui, rausvėjant žarai, vis taisydavau klaidas

Skubėjau baigti knygą pirmą, gal ir paskutinę
Nes nežinojau laiko kiek šioj žemėje turiu
Vėliau įsilindau giliai kaip kad Sokratas į statinę
Ir visą amžinybę jau iš ten išlįsti negaliu

Vis sėdžiu tamsoje šiltai ir kiek nuobodžiai
Ir teka valandos kažkur į užmaršties laikus
O kartais kaip ta vilkė orą uostau godžiai
Ir kojos mintyse vis lekia į laukus

Ar laisva būti tik iliuzijų kelionės?
Ar žodis laimė tai tik sąvoka tuščia?
Ir rodos man, kad mūsų prakeikimas – abejonės
Ir kai gyvename rytoj ir vakar, o ne čia

 

2007 spalis