Vakar virš mano galvos pykos kaimynai
Garsiai. Jo bosas prieš jos sopraną
Paukščių kalba. Jos ping prieš jo pong.
Baltais kirčiais į didmiesčio erdvę
Kirto ir kirto. Jo yin prieš jos jang.
Kamuoliukai byrėjo ir sklaidės,
Dingo žodžiai, liko tik raidės,
Tik nutolstantis tirpstantis aidas
Virš mano galvos. Aršus ir beveidis.
2013 m. balandis
Vaivorų naktys – tiršto mėlynumo
Minkštu aksomu nuovargis užkloja
Ir tįsta mintys it cigaretės dūmas
Nuguldamos kampus kapričais Gojos
Pamėklės mūsų sielų neramių
Kibiais pirštukais glosto vėsią odą
Pranyksta draugiškais būreliais tarp namų
Ir kelia orgijas kaimynų sode
Gyvūnų pasiskolinę balsus
Kapričai naktį sveikina audringai
O oras šilku glostantis ir toks alsus
Perliukais ant kaktos lašai sustingo
2010 m. gegužė
Tu šiandien išsipuošęs, mano mieste
Ir žmonės šventiniai gatves šlifuoja
Tik aš ir tu šiandieną čia nepakviesti
Todėl ir maišomės visiems po kojom
Esu viešnia, tačiau ne savo šventėj
Ir tu svetys, tačiau nelauktas ir nekviestas
Tikėjomės šiame mieste apsigyventi
Rytais kavinėj valgyt bandeles su sviestu
O mums kažkas sukrovė lagaminą
Ir įdavė po bilietą į vieną pusę
Neleido atsisveikint su kaimynais
Ir skubiai įsodino į senutį autobusą
2007 m. vasaris
Toks pusėtinas rytas už lango
Vėjas šuorais gaivina medžius
Ir duris tau atvertas vis tranko
Jis dvejoja, ar leist į svečius
Vėjas atnešė žinią neaiškią
Šifravau ją savaites penkias
O paskui – nuo palangės tau laišką
Ir sudužusias stiklo šukes
Suklijuosi – atversiu tau langus
Ir iš staktų išimsiu duris
Pažadai atkeliauja nerangūs
Susikibę už rankų po tris
Užkariauja jie stalą, lentynas
Supas kekėm linksmai ant langų
Ir grasina užimti kaimynus
O po lovą jų tuntą randu
Suklijuotą stiklinę mozaiką
Siunčia pašto tarnyba greita
Atsargiai tarsi miegantį vaiką
Ją nešu ten, kur bus jos vieta
Vietoj durų – spalvoti stikliukai
Padalina pasaulį dalim
Ir žaidžiu kaip maža karoliukais
Juos ridendama švelniai tavim
2008 m. liepa
Kavos kvapas užvaldė namus
Bunda knygos, daiktai ir žmonės
Ir kaimynai jau skuba pas mus
Gert kavos – be jokios abejonės
Iš kitos gatvės lekia žinia
Kad pavasaris grįžta laimingas
Kad grįžti su juo pas mane
Nors tu šalty labiau reikalingas
Tiesa, kojinės šalty ramiau
Jos nors plyšta, tačiau bent pastovios
Keisčiau jas į tave? Nežinau
Pagalvosiu, ar vertas malonės
Pasvarstysiu, ar verta įleist
Žodžiais žaisi lengvai įsitempęs
O padelsus nuspręsiu neteist
Ilgai laukt draudžia šių dienų tempas
2007 spalis
Evelinos namai 