po vakar

stiklas

Mes susitikome kieme. Atsimenu – rūkei
O man po vakar galvą kiek skaudėjo
Kažką, kad nerimtai elgiuosi man sakei
Nepyk, brangusis, nieko negirdėjau

Tik rankomis liečiau betoną sienos
Ir mintyse už šokį ant stalų save burnojau
O taip, mielasis, tokios miršta vienos
Tik pagirios ant balto žirgo pas tokias atjoja

Tūžmingų žodžių gaudesy pakibęs laikas
Lyg nuosprendį vidudienį paskelbė aštriai
Taip, sutinku, brangusis, reikia jausti saiką
Ne veltui šiandien aš tempiu štai tokią naštą

Taip, neįvertinu gyvenimo saldaus gerumo
Švaistau vis valandas brangias it palikimą
Aš karalienė – be karūnos, galios, rūmų
Aš aktorė – be vaidmenų, teatro, grimo

 

2009 m. lapkritis

Reklama

it cukrus

76529060

Saldus it cukrus vanilino
Ir lengvas tarsi šokis
Gyvenimas neužkabino
Na ka gi – garsiai juokis

Sakyk, kad visa tai sakei
Jog perspėjai ne kartą
Aš nemačiau, o tu matei
Kaip visa tai neverta

Nei įkvėpimo, nei jausmų
Nei lengvo pamišimo
O aš toliau vėl gyvenu
Tik kur – tai nieks nežino

2009 m. rugsėjis

prisiminimai

86158588

 

Gyvenimu – tarsi vandens paviršium
Praslysti vos vos sukeliant bangas
Prisiminimų kaip stoty bagažo nepamiršti
Nes vos trumpam paliksi – pasiims bet kas

Ir rasi mylimą suknelę Nicos blusų turguj
Su ja tiek šokta vasaros tvankių naktų
Lipnių, saldžių kaip tos cukrainės spurgos
Lyg naktys paskutinės, lyg nebūtų jau kitų

Ir prasilenksi Vilniuj su mieliausiais batais
Trepsės jie trankiai grindiniu senu
Ir eisi paskui juos po miestą ratais
Sugrįžt atgal bus liūdna ir šiek tiek painu

O gal staiga išvysi mėlyną sidabro žuvį
Kabėjusią ant tavo kaklo tūkstančius dienų
Bet juk ta moteris su puošmena – visai ne tu juk
Prisiminimų taip lengvai nebarsčiusi savų

 

2009 m. liepa

vakaras šiltas

82249068

  

Supuojasi vakaras šiltas
Ant medžių žalių palei mišką
Tarp mūsų – tik rankos kaip tiltas
Ir žvilgsniai užbraukiantys viską

Kas buvo lyg šiol pasakyta
Netaupant, išbarstant pavėjui
Sėdėsim kartu iki ryto
Kol laikas sugrįžt bus atėjęs

Į savo gyvenimą keistą
Į miestą nelaukianti mūsų
Kur sielos pamirštos, apleistos
Ir nuotraukos nutuptos musių.

 

2009 m. birželis

iš realaus

83903036

 

Vazone vysta jaunos tulpės
Bebaigiančios gyvenimą
Vos kelios dienos – ir į dulkes
Iš realaus – į menamą

O menamam – auksiniai sodai
Ir gėlės ten nevysta
Ten visada gerai atrodai
Ir niekada neklysti

Ten visada tu – super moteris
Ir viskas šitaip tobula
O, Ieva, na kodėl tu vietoj torto
Tada suvalgei obuolį?

 

2009 m. gegužė

gyvenimo šventė

82099673

Turėti ar būti. Pakilt ar nukristi.
Praeiti basom per žarijų raudonį
Ir vėl dešimt tūkstančių kartų suklysti
Atstumti, paskui išmaldauti malonės

Štai šitoks gyvenimas – smėlis tarp pirštų
Pabiro aplink lengvo vėjo paliestas
Kas rytą pabudusi naktį numirštu
Ir vėlei keliuos kaip šis didelis miestas

Ir vėlei keliuos kaip pavasariai bunda
Išdykę, pašėlę, kvailiot pasirengę
Lengvai išprotėti vilioja ir gundo
Gyvenime mano – didžioji tu švente

 

2009 m. balandis

fontanai aikštėje

72695526

Fontanai tryško aikštėje didžiulėj
Ir jų pursluose deimantai žėrėjo
Sargyboj saulė pakeitė mėnulį
Per miestą rytas išdidžiai praėjo

Užuolaidas nutraukė, langus atidarė
Įleido dieną į namus kaip vėjo gūsį
Tiek daug gyvenimo aplinkui – visos marios
Atrodė, visada išplauksi, nepražūsi

Štai tokią dieną taip norėjosi gyventi
Rieškučiomis išgerti visą šviesią dieną
Iki pat dugno ją švariai išsemti
Nors ne – palikt lašelį rytdienai nors vieną

 

2009 m. balandis

nedaloma dalis

83835954

Aš neturiu namų, draugų ir tikslo
Rytojui net ir duonos neturiu
Man kojas glosto margos gėles, viksvos
Iš upės slėniu tekančios geriu

Aš pasaulinė valkata, klajūnė
Keliauju, nes sustojus mirčiau
Ir lopą vis po lopo ant drabužių siūnu
O miegu ant kvapiųjų miško viržių

Esu nedaloma dalis pasaulio būvio
Dygsniu mažyčiu priguliau aš Dievo siuviny
Kol kas iš kraujo, kaulų mano kūnas
Vėliau gyvenimą pamiršiu Letos vandeny

Neamžina šita ilga kelionė
Mes tokie trapūs, tokie laikini
Voratinkliuose klausimų ir abejonių
Tokie vaikai vis dar ir jau tokie seni

 

2009 m. kovas

vienišė

sokiai

Moteris išblyškusia širdimi
Įsileidžia naktį į savo rūbus.
         Paul Eluard “Mano meilės širdyj“

Liejas vynas ir juokiasi moterys
Šventė skamba per miestą tranki
Tik vienišė prieš miegą su poteriais
Guodžias tuo, kad per daug išranki

Kad mylėta be galo, be krašto
Ir dainuota lig pat paryčių
O dabar prieš akis Šventas Raštas
Nesigirdi naktinių svečių

Jaunos dienos prabėgo lyg vejamos
Nors ji bandė bėgles pasičiupt
Prašo: “Darkart pašokt per gyvenimą
Ir numirt lig pirmųjų gaidžių“

 

2009 m. vasaris

padovanok

82251739

Padovanok man mirtį ir gyvenimą
Supink abu į vieną darnią puokštę
Buvimą be šio alkio, virsmo, nerimo
Įkalink vieną akmens aukštam bokšte

Kad aš pro langą pievą tematyčiau
Kaip keičias žiedas šito žalio kilimo
Kad neužklystų tyčia ar netyčia
Nei priešas ir nei draugas mylimas

Ir neišleisk kaip gailiai beprašyčiau
Nors tu žinai – prašyti aš nemoku
Va taip gyvenčiau ir numirčiau šičia
Ant akmenų zuikučiams saulės šokant

 

2008 m. lapkritis