tarsi būčiau numirus

Viešpatie aukštielninkas, tarsi būčiau numirus
Pasilaidojus, kirminų suėsta ir tiesiai dangų
Kelyje į skaistyklą paklydus. Tik tas vyras
Nurodė kryptį. Stebi pro properšą tarsi pro langą
O aš žiūriu žemyn sau po kojom ir mano buvimas
Geležinkelio bėgiais prarieda. Keleivis be bilieto
Bijąs išlaipinimo. Pokšteli it šūvis laisvėje vynas
Pomirtinis girtavimas, patikėk, toks saldus ir lėtas.
Be rytojaus, planų. Viskas šiandien šiame perone.
Do re mi sol la si per natas švelniai pirštais, kurių nebėra.

2010 m. spalis

kita pabaiga

„Aš nemačiau to traukinio, tiesa
Aš ten tik pasivaikščiot ketinau
Man taip tuomet reikėjo tiesės
Ir bėgiai geležinkelio tam tiko

Maniau paėjusi sugrįšiu į save
O patekau į mėsmalę ir balaganą
Ir jau iš ten nebesugrįžt deja“.
Parašas apačioje – Karenina Ana

2010 m. vasaris