Vakar virš mano galvos pykos kaimynai
Garsiai. Jo bosas prieš jos sopraną
Paukščių kalba. Jos ping prieš jo pong.
Baltais kirčiais į didmiesčio erdvę
Kirto ir kirto. Jo yin prieš jos jang.
Kamuoliukai byrėjo ir sklaidės,
Dingo žodžiai, liko tik raidės,
Tik nutolstantis tirpstantis aidas
Virš mano galvos. Aršus ir beveidis.
2013 m. balandis
Gyvenimas lėtai mus, bet užtikrintai suvalgys
Galėtum būti dešiniajam, aš – kairiajam skruoste
Tą, kuris valgo, pavadinkim, tarkim, Algiu
Ir palinkėkim, kad kramtyt jam nepabostų
Kad nuoširdžiai žiaumojęs sodriai nusispjautų
Kur nors tenai, kur žalias minkštas pievų kilimas
O Algis pelenais barstytų galvą, atgailautų
Kad šitaip sumaitojo savo vaikus mylimus
2011 m. vasaris
verk, verk, pelenais galvą barstykis
baltu sariu užvyniok savo skausmą
lyg tvarščiu šviežią žaizdą, kur liko
laužai šermenų sergsti žiežirbų šokį
mažutė šokėja nakty baltu sariu
šėlk, dek, sukis, rodyk, ką moki
gedulas trunka berods dešimt sapnų
lai groja papuošalai tavo kojų
pakrantėje purvinų Gangos vandenų
2010 m. birželis
Evelinos namai 