Sraigės greitumu ateina vakaras
Purpuru liepsnoja tiesė horizonto
Tai jau paskutinis mūsų pasimatymas
Štai tiek naujienų šiame fronte
Ne nuodėmė dėmė, – sakai lyg maldą, –
O tai, kad šitaip išeini it apsivogus
Visa širdis manoji – tavo valdos.
Ir krenta žodžiai tarsi miško uogos.
Nevalgomos šios uogos – aitrios, karčios
Bet surenku visas į savo delnus
Kol purpurą juoda pakeis palauksiu čia
Paskui už lagamino ir kur nors į kalnus
2009 m. rugpjūtis
Evelinos namai 