Vaivorų naktys – tiršto mėlynumo
Minkštu aksomu nuovargis užkloja
Ir tįsta mintys it cigaretės dūmas
Nuguldamos kampus kapričais Gojos
Pamėklės mūsų sielų neramių
Kibiais pirštukais glosto vėsią odą
Pranyksta draugiškais būreliais tarp namų
Ir kelia orgijas kaimynų sode
Gyvūnų pasiskolinę balsus
Kapričai naktį sveikina audringai
O oras šilku glostantis ir toks alsus
Perliukais ant kaktos lašai sustingo
2010 m. gegužė
Atėjo toks nukankintas – padavė ranką
Šiek tiek drebančią, tarsi po vakar
Užsiminė, kad dar kiek čia pagyventų
“Suprantu, kad skolon,“ – dar pasakė
Maišelyje darniai skimbčiojo buteliai
Kažkada jis tapė moteris – kūningas,
Bet begalves. “Jaučiausi tarsi budelis, –
Tačiau kitos kūno dalys užpildė, ko stinga“.
Sakė, kad pozuotoja manęs neimtų
Ne tas formatas, o jau ir potėpis netvirtas
“Tokias rankas turėjau,“ – gailisi. Jau švinta
Ir jis kaip cigaretės dūmas nyksta gatvių labirinte
2010 m. kovas
Debesų patalai papilkėję
Nemazgoti jau tris amžinybes
Subangavo vos paliesti vėjo
Ir lašiukais į delną įžnybo
Bandė burti man didelį kelią
Ir beprotiškos meilės linkėjo
Čiupo kelti lengvutę suknelę
Ir paleidę kažkur nuskubėjo
Išsisklaidė lyg dūmas virš žvakės
Vaiskią dieną atvėrę kaip akį
Lyg dainavo kažką, lyg ką sakė
Orą virpinant sniego plaštakėms
O virš didelio didelio lauko
Suko ratą po rato lakūnas
Ir nors nekviečiau jo ir nelaukiau
Bet jei atnešė vėjas – lai būna
2009 m. lapkritis
Rūkau seniai –
Jau šešasdešimt metų.
Esu gana sena,
Todėl velniai nematė.
Dar leiskit moteriai
Truputį parūkyti.
Galėtumėte patylėti,
Nieko nesakyti.
Palikit man silpnybę
Šitą vieną
Rūkyti po pakelį
Tik per dieną.
Jau ko aš nenorėčiau –
Tai numirt sveika.
Kad sveikai pasakytų:
“Viskas, pabaiga.“
Aš elegantiškai
Išeiti noriu
Ištirpt kaip dūmui
Lengvai ir besvorei.
O besisklaidant
Cigaretės dūmui
Sušukt patetiškai:
“Ate, pasauli,
Ir likite sveiki,
Mažyčiai malonumai“.
2007 m. gruodis
Evelinos namai 