pasiklydusiam

atsisveikinau jau, nors išėjai neatėjęs
kuždesiais tik, gūsiais it skersvėjis
šešėliais ant sienos lankei, gavėjas
liko be laiško, sapnas be turinio, tik jis

kažkur pasiklydęs nuskriejo, spindulys
nepramušęs tamsos, nors jau delnus sudėjau,
o gavosi maldai, sakiau: bituti, skrisk avilyn,
bet tik suspurdėjo ir dingo, be garso, be vėjo

2010 m. birželis

moterys

 

 

 

 

 

Manyje šimtas dvidešimt moterų
(Skaičiavau). Šmaikščių ir laimingų.
Verkiančių, storų ir plonų.
Minioje vis atrodo – jos dingo.

Tik kai lieku viena kambary
Tarp paveikslų ir knygų lentynų
Jos prabunda ir dūzgia many
Švelniai aviliu savo vadina

2009 m. vasaris