virvėm

 

Iš dangaus virvėm sliuogia angelai
Išblyškę, ilgus plaukus draiko vėjas
Stebiu pro langą juos ir man beveik gerai
Aukštu žemiau kaimynė akvarelę lieja

Joje sparnuoti ir linksmi, šiek tiek putnoki
Cherubinai taškos debesyse. Lyg vandeny
Pamačius angelus ant virvių šaukia ji: “Sustokit!
Aš jus išliesiu piešiny. Nedinkit taip…
……………..kaip dingsta pažadai seni“

 

2010 m. birželis

prieš delčią

Panėrus trūksta oro
Iškilus alkis saulės
Aš išsiunčiau tris norus
Aukščiau nei šis pasaulis

Laibi angelų pirštai
Juos švelniai išvynioja
Kol svarsto jie – apmirštu
Lyg ta žolė po kojom

Kad auštant prisikelčiau
Lyg nieko neįvyko
Tokia naktis prieš delčią
Man kartą atsitiko

2009 m. rugpjūtis

vaikštinėjam debesim

Mes vaikštinėjam debesim
Lyg bristume per sniegą
Tu apsisiautęs vien mintim
Aš apsirengus – nieko

Mes šokam ir nešalta man
Nors jau ruduo už lango
Merci mesje, merci charman
Ir pasadoblį keičia tango

Ant debesies labai jauku
Va šitaip būt – visai be nieko
Ir skrist virš Vilniaus, virš Trakų
Barstyti ant miestų pirmą sniegą

Surinkt sapnus mažų vaikų
Suvert į nuostabius karolius
Ir tokiai baltai įsisukt tarp angelų
O grįžus žemėn juos lipdyt iš molio

 

2007 m. spalis