Istorijos ir paslaptys už durų
Gyvenimai skirtingi užrakinti
Tokie mes trapūs už šio tvirto mūro
Nors pas kiekvieną – po skeletą spintoj
Paslėptas tarp senų suknelių
Įstrigęs kostiumų klaidžiam miške
Skeletas vieną dieną randa kelią
Ir beldžias įnirtingai pas tave
Ir klausia, ar nesi pamiršęs
Jo tarp istorijų ir tarp daiktų
Ir primena, kad paslaptys nemiršta
Kol neišsineši į kapą jų
Kai svečiuose vos praveria kas spintą
Matau skeletą tūnantį joje
Atrodo, nebėgs jis nors ir nerakintas
Tačiau dažnai mes klystame deja
2009 m. kovas
Evelinos namai 