Pavirsiu į akmenį – pilką ir tvirtą
Palaukėj sapnuosiu sunkiai prigulus
Karšta ar šalta, o aš nevirpu
Prisėsti minkštai ant manęs nesiūlau
Ir nekviečiu aš pasiguosti
Sušildyt nenoriu, guliu kaip numirus
Tai ko suklupai – ryto rasą nušluostei?
Bebalsius akmens palytėjęs klavyrus
2008 m. lapkritis