Plaukia upe mergaitė
Tokia negyva be galo
Nuo kojų slydo kurpaitės
Jos kliuvo už palikto valo
Šviesūs plaukai kaip bangos
Vilnys jos veidą glosto
Akys – užvertas langas
Saulė bėgioja skruostais
Balta suknelė sukas
Tarsi šoktų mergaitė
Už vingio apgaubia rūkas
Jis tvyro jau visą savaitę
Migloj viskas darniai minkštėja
Kontūrai virsta į nieką
Plaukia mergaitė it fėja
Laikas sustoja, nebėga
Laukiau ne jos nuo pat ryto
Priešo lavono tikėjaus
Migla tarsi šydas nukrito
O gal ją nupūtė vėjas?
Aš gi ta upės mergaitė
Mane tie vandenys plukdo
Manęs ieškojo savaitę
Tik paieškas rūkas trukdė
Save atradau neieškojus
Nurimusioj upės viešnioj
Vanduo švelniai glosto jos kojas
Ir dingsta su ja nežinioj
2007 m. spalis
Evelinos namai 