Kitam gyvenime mylėsiu moterį,
Kuri supras mane iš pusės žodžio.
Dalinsimės juoda kava ir potyriais,
Skaitysime knygas be galo godžiai.
Žiūrėsime (jau nutarta) viena kryptim
Uogienę virsime, kai liūdesys užklys
Gyvensiu – ja, o ji – gyvens manim
Ganysime danguj baltas, minkštas avis
Auginsime priklydusius vaikus
Kurių nepasiges nei vienas iš tėvų
Ir plauks gyvenimas it pasaka saldus
Mėnuliui oriai šviečiant virš namų
2010 m. rugsėjis

rugsėjo 29, 2010 at 8:49 am
oi, kaip fainai! toks … toks… net nežinau koks šitas eilėraštis!
gal moteriškas ?
rugsėjo 29, 2010 at 9:49 am
Vaida, matyt, kad moteriškas.. Kai kas man sakė, kad feministiškas, bet va ar feministės verda uogienes tai truputį paabejočiau
chuliganiškas gal šiek tiek
rugsėjo 15, 2011 at 5:00 pm
As jas siame gyvenime myliu! kad ir uz tokias eiles