
Sraigės greitumu ateina vakaras
Purpuru liepsnoja tiesė horizonto
Tai jau paskutinis mūsų pasimatymas
Štai tiek naujienų šiame fronte
Ne nuodėmė dėmė, – sakai lyg maldą, -
O tai, kad šitaip išeini it apsivogus
Visa širdis manoji – tavo valdos.
Ir krenta žodžiai tarsi miško uogos.
Nevalgomos šios uogos – aitrios, karčios
Bet surenku visas į savo delnus
Kol purpurą juoda pakeis palauksiu čia
Paskui už lagamino ir kur nors į kalnus
2009 m. rugpjūtis
rugsėjo 17, 2009 at 12:21 pm
mazule, isspaude asara…kazkodel..stai taip
rugsėjo 17, 2009 at 12:49 pm
Egluže, bus dar tų pasimatymų