balandžio 29, 2009
Turėti ar būti. Pakilt ar nukristi.
Praeiti basom per žarijų raudonį
Ir vėl dešimt tūkstančių kartų suklysti
Atstumti, paskui išmaldauti malonės
Štai šitoks gyvenimas – smėlis tarp pirštų
Pabiro aplink lengvo vėjo paliestas
Kas rytą pabudusi naktį numirštu
Ir vėlei keliuos kaip šis didelis miestas
Ir vėlei keliuos kaip pavasariai bunda
Išdykę, pašėlę, kvailiot pasirengę
Lengvai išprotėti vilioja ir gundo
Gyvenime mano – didžioji tu švente
2009 m. balandis
balandžio 22, 2009
Fontanai tryško aikštėje didžiulėj
Ir jų pursluose deimantai žėrėjo
Sargyboj saulė pakeitė mėnulį
Per miestą rytas išdidžiai praėjo
Užuolaidas nutraukė, langus atidarė
Įleido dieną į namus kaip vėjo gūsį
Tiek daug gyvenimo aplinkui – visos marios
Atrodė, visada išplauksi, nepražūsi
Štai tokią dieną taip norėjosi gyventi
Rieškučiomis išgerti visą šviesią dieną
Iki pat dugno ją švariai išsemti
Nors ne – palikt lašelį rytdienai nors vieną
2009 m. balandis
balandžio 20, 2009
O nieko lyg neatsitiko
Tik saulė juokėsi per dangų
Pakilusi iš pačio ryto
Ir žadindama miestą vangų
Tik nerimas lyg rūkas sklaidės
Sulįsdamas į mano sielą
Bet viską slėpė mano veidas
Po šypseną, nors širdį gėlė
Kaip kūną upėje ledinėj
Birželio vaiskų giedrą rytą
O saulė juokėsi auksinė
Ir nieko lyg neatsitiko
2009 m. balandis
balandžio 15, 2009
Kaip įtempta styga – paliesi, trūksiu
Todėl tik pirštų pagalvėlėm glostyk
Galugerkly lyg paukštis spurda riksmas
Užgniaužiu nekantriai jį rankos mostu
Aš nežinau, kodėl štai šitaip vyksta
Bandau tam vadovauti, suvaldyti
Savęs tai pagailiu, tai žiauriai pykstu
Nesuprantu – man šitą jausmą spjaut ar ryti
Bet aršų potvynį atoslūgis pakeičia
Tarsi vėl po audros nedrąsiai saulė lenda
Ir laikrodžio rodyklė glosto naują skaičių
Primindama: už vakar ir rytoj geresnė yra šiandien
2009 m. balandis
balandžio 13, 2009
Aš pamiršau tave tarp Londono ir Vienos.
Kavos puodelis nebeprimena bendrų rytų.
Nuo tol esu viena. O tu nuo tol toks vienas.
Nutrūko ši istorija, kur rašėme kartu.
Tu pamiršai mane tarp Romos ir Paryžiaus.
Ištrynei mano vardą ir paveikslą iš minčių.
Tu pastatei ant to, kas buvo marmurinį kryžių.
Abu pamiršome. Be ašarų ir be kančių.
2009 m. balandis
